Bulgarija

bulgarija-foto1Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalio rytinėje dalyje, yra BULGARIJA (Bulgarijos Respublika). Ši, dvigubai už Lietuvą didesnė šalis, turi savitą ir įvairų gamtovaizdį: tai Dunojaus lyguma ir Maricos upės slėnis, Stara Planinos ir Vitošos, Rilos ir Pirino kalnai. Bulgarija garsėja Juodosios jūros smėlėtų paplūdimių kurortais, šalies istorija, tradicijomis ir didžiausiomis pasaulyje rožių plantacijomis.

Šiaurėje Bulgarija turi 470 km valstybinę sieną su Rumunija (ribos sutampa su Dunojaus upe), rytinius krantus skalauja Juodoji jūra, o pietuose Bulgarija ribojasi su Turkija ir Graikija. Kalnagūbriais eina vakarinė siena su Serbija ir Makedonija.

Pajūrio smėlėti paplūdimiai, gydomieji šaltiniai, kalnų kraštovaizdis suteikė galimybę Bulgarijoje kurtis rekreacijos ir turizmo centrams. Tarptautinę reikšmę turi Juodosios jūros kurortai – Auksinės Kopos, Saulėtasis Krantas, Albena; taip pat žiemos poilsio ir slidinėjimo centrai Vitošos kalnuose prie Sofijos. Bulgarija yra ir miškingų kalvų bei derlingų slėnių kraštas. Iš vakarų į rytus driekiasi alpiniai Stara Planinos kalnai, dalijantys kraštą beveik pusiau. Per patogias Stara Planinos perėjas, einant pietų kryptimi, patenkama į Aukštutinės Trakijos žemumą, kurią raižo į rytus tekanti žmonių apdainuota ir legendomis apipinta Marica ir jos intakai. Tai žemiausia ir šilčiausia krašto dalis. Šioje žemumoje auga medvilnė, vynuogės, rožės. Šalyje auginama tiek rožių, kaip niekur kitur Žemėje – Bulgarija yra didžiausia pasaulyje rožių aliejaus eksportuotoja. Patys bulgarai rožę oriai vadina savo „skystuoju auksu“. Nors rožės ir nėra kilusios iš šios šalies, tačiau vasaros pradžioje bulgarai ir šalies svečiai keliauja į Rožių festivalį Kazanleke – netoliese yra ir garsusis Rožių slėnis (Розова долина), svaiginantis nuostabiu aromatu ir įvairiaspalviais žiedais. Festivalio metu vyksta daugybė atrakcijų: renkama Rožių karalienė, atliekamas žiedlapių skynimo ritualas, o viską vainikuoja rožėms dedikuotas paradas. Kazanlyko mieste esti ir vienintelis pasaulyje muziejus, skirtas rožėms – jame eksponuojama daugiau kaip 15 tūkstančių eksponatų, susijusių su rožių skynimu ir eterinio aliejaus gamyba.

Vakarinėje Bulgarijos dalyje nuo Stara Planinos kalnų į pietus tęsiasi Rilos kalnagūbriai, kuriuose yra aukščiausia Balkanų pusiasalio viršūnė – Musala (2925 m). Rilos kalnuose, daugiau nei 1500 m virš jūros lygio, tarp Rilskos ir Drushlyavitsos upių įsikūręs vienuolynas, laikomas svarbiausiu šalies dvasiniu centru. Atsiskyrėlio vienuolio Jono iš Rilos dešimtajame amžiuje įkurtas vienuolynas yra didžiausias šalyje ir antras pagal dydį Balkanų pusiasalyje. Kasmet Bulgariją aplanko daugiau turistų ir poilsiautojų, negu joje pačioje yra nuolatinių gyventojų.

bulgarija6Nemažai dėmesio skiriama gamtos apsaugai. Gerai sutvarkyti draustiniai, rezervatai, nacionaliniai parkai. Dauguma jų kalnuose. Žinomiausi yra Vitošos, Ropotamo, Steneto, Auksinių Smilčių nacionaliniai parkai. Miškuose ir saugomose teritorijose yra danielių, tauriųjų elnių, stirnų, šernų, kalnuose – vilkų, lapių, kalnų ožių. Bulgarijos lygumose statomi vienaaukščiai namai. Jų sienų pintas karkasas apkrečiamas moliu. Kalnų gyventojai stato dviejų ar trijų aukštų namus iš akmenų; kai kuriose vietovėse viršutinis aukštas renčiamas iš medžio.

Bulgarijos virtuvė pasižymi įvairove; daugelis tradicinių patiekalų gaminami pagal receptus, perduodamus iš kartos į kartą. Šalies svečiams patartina paragauti tradicinio sluoksniuoto tešlos pyrago su įvairiais įdarais, pavyzdžiui, špinatų, sūrio, ryžių, mėsos (Banitsa); populiariausių salotų Bulgarijoje – Šopska (Shopska) salotų: jų pavadinimas kilo iš Sofijoje labai kukliai gyvenančių žmonių, vadinamų „shopi“. Šios salotos gaminamos iš paprikų, pomidorų, svogūnų, agurkų, apibarstant bulgarišku avies arba karvių pieno sūriu brinza. Klasikinis bulgarų patiekalas – Moussaka: pagrindiniai šio patiekalo ingredientai yra mėsa ir bulvės. Vienas populiariausių Bulgarijos patiekalų – Tas kebab (vyno kebabas): vyno padaže virta jautiena arba kiauliena, patiekiama su virtais ryžiais.

Populiariausia šventė – Naujieji metai. Vakarų Bulgarijoje Naujieji metai sutinkami keliaujant po sodybas pasipuošus kaukėmis, o Rytų Bulgarijoje taip švenčiamos Užgavėnės. Ypatingą šventę bulgarai švenčia vasario 14-ąją – tą dieną vyrai apipjausto vynuogienojus; po darbų grįžta tempdami vežimą su išrinktu vynuogynų karaliumi – jam uždedamas vynuogienojų vainikas. Visoje Europoje garsėja kasmet pavasarį rengiama humoro, satyros, anekdotų šventė Gabrove: jos metu vyksta dailės darbų parodos, humoristinių personažų paradai, konkursai.

Bulgarai yra šilti, vaišingi, draugiški ir emocingi žmonės. Įdomu tai, kad jeigu bulgarai purto galvą į šonus, tai reiškia „taip“, o jeigu linkteli galva – reiškia „ne“.

Didžiausias Bulgarijos miestas yra šalies sostinė SOFIJA (София). Miestą Sofijos įduboje Vitošos kalnų papėdėje įkūrė dar romėnai, bet sostine jis tapo tik daugiau nei prieš šimtą metų. Miesto įkūrimo legenda byloja, kad kadaise gyvenusi nepaprasto grožio mergina vardu Sofija. Ji buvo imperatoriaus Justiniano dukra. Sofija sirgo liga, kurios negalėję išgydyti jokie gydytojai, todėl galiausiai buvo pasiūlyta ją nuvežti ten, kur grynesnis oras ir tyresnis vanduo. Atvykusi į tokį gamtos kampelį, Sofija išgijo, todėl nusprendė toje vietoje pastatyti bažnyčią ir įkurti miestą. Žiaurus ir pavydus Sofijos brolis norėjo nužudyti į sostą pretenduojančią seserį, tačiau mergina, bandžiusi pasislėpti bažnyčioje, netikėtai dingo. Miestas buvo pavadintas jos vardu.

bulgarija3Sostinėje esti nemažai įdomių muziejų, architektūrinių paminklų: bene žymiausias Sofijos pastatas, vienas iš Sofijos simbolių – Aleksandro Nevskio katedra (Храм-паметник „Свети Александър Невски“). 1912 m. katedra pastatyta Rusijos ir Turkijos kare žuvusiems atminti ir pavadinta Rusijos valdovų vardais. Pirmasis jų – caras Aleksandras II, kurio valdymo metu vykęs minėtasis karas; antrasis – XIII a. Rusiją valdęs caras Aleksandras Neviškis, rusų patriarchų XVI a. paskelbtas šventuoju. Ši balta katedra su žaliais ir auksiniais kupolais yra viena didžiausių ortodoksų katedrų pasaulyje. Trys kupolai yra padengti tikru auksu. Didingas katedros centrinis altorius skirtas Aleksandrui Nevskiui, pietinis – Šv. Borisui, atnešusiam krikščionybę į Bulgariją, šiaurinis – kirilicos kūrėjams Šv. Kirilui ir Šv. Metodijui. Bulgarams katedra yra išvaduotos ir laisvos valstybės simbolis. Sofiją, kaip taikų ir tolerantišką miestą, reprezentuoja gana nedideliame plote išsidėstę ketveri skirtingi maldos namai – ortodoksų Sveta Nedelia cerkvė, judėjų Sofijos sinagoga, musulmonų Bania Baši mečetė ir katalikų Šv. Juozapo bažnyčia. Sostinės svečiams patartina aplankyti ir seniausią bei geriausiai išsilaikiusį architektūros paminklą Sofijoje – Šv. Georgo rotondą (Ротонда „Свети Георги“). Šią, gausiai turistų lankomą šventyklą, IV a. pastatė romėnai. Iš pradžių pastatas buvo naudojamas visuomenės poreikiams, tačiau po to, kai krikščionybė buvo pripažinta oficialia ir vienintele Romos imperijos religija, rotonda tapo Krikštykla; VI a. – bažnyčia. XVI a., osmanų valdymo metais, ji buvo paversta mečete: visi krikščioniški paveikslai ir dekoracijos buvo sunaikinti, o sienos išpieštos margais raštais, tačiau po kiek laiko, osmanams pasitraukus, buvo sugrąžinta jos ankstesnioji paskirtis. Šiandien Šv. Georgo rotonda yra pati seniausia ortodoksų bažnyčia Rytų Europoje ir yra įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Trečias pagal dydį Bulgarijos miestas-kurortas, uostamiestis rytų Bulgarijoje, šalies vasaros sostinė, į kurią suplūsta daugybė turistų iš užsienio – VARNA (Варна). Šiaurėje Varnos sritis ribojasi su Dobričio sritimi. Juodosios jūros karaliene neretai tituluojama Varna, masina lankytojus dėl savo nuostabios gamtos, auksinių paplūdimių, botanikos sodų, muziejų ir architektūros.

VI a. pr. Kr. dabartinėje Varnos teritorijoje graikai įkūrė Odessos polį. Miestas tapo žvejų ir žemdirbių kolonija. IX a. miestas jau imtas vadinti Varna: manoma, kad pavadinimas kilęs nuo klajoklių žirgų augintojų, vietovės ir vandens telkinio pavadinimo Indijoje bei nuo kastos sąvokos.

Miestas turtingas savo architektūra – čia apstu ir Antikos, Bizantijos laikus menančių paminklų, ir modernistinės architektūros pavyzdžių. Miesto svečiams patartina aplankyti didžiausią stačiatikių bažnyčią Varnoje bei antrą pagal dydį Bulgarijos šventovę (po Aleksandro Nevskio soboro), pastatytą neobizantiniu stiliumi, – Varnos soborą (Катедрален храм „Успение Пресвятия Богородици“). Jis dar vadinamas Šv. Mergelės ėmimo į dangų katedra. Pačiame miesto centre įsikūręs soboras yra vienas lankomiausių objektų Varnoje. Paauksuoti kupolai matomi iš tolo ir suteikia miestui dar daugiau didybės ir elegancijos. Soboro viduje esti trys įspūdingi altoriai, soboras puoštas nuostabiomis freskomis ir vitražais, 1915 m. katedroje įrengtas balkonas. 1940 m. užbaigta varpinė, į kurią lankytojai gali patekti užkopę spiraliniais laiptas. Pro varpinės langus atsiveria didi miesto panorama. Lietuviams svarbu aplankyti ir Vladislovo III Varniečio mauzoliejų (Парк-музеят „Владислав Варненчик“), kuriame palaidotas Jogailos ir Sofijos Alšėniškės sūnus Lenkijos ir Vengrijos karalius Vladislovas III Varnietis, žuvęs kovoje su turkais. Norintiems pažinti krašto kultūrą ir tradicijas, vertėtų aplankyti etnografijos muziejų.

OLYMPUS DIGITAL CAMERABulgarijoje yra nemažai vienuolynų, o visai šalia Varnos yra ir vienas unikaliausių – Aladzhavienuolynas (Аладжа Манастир). Nors XIV a. jis buvo vienuolių apleistas, tačiau uolose įsikūręs viduramžių stačiatikių vienuolyno kompleksas dabar yra nacionalinis kultūros paminklas ir muziejus, sulaukiantis daugybės lankytojų. Vienuolynas keri gilią senovę menančiomis patalpomis ir vaizdinga aplinka. Netoliese, apie 600–700 m nuo vienuolyno, yra katakombos. Nors per amžius jos  smarkiai apgadintos, bet vis dar paliekančios neišdildomą įspūdį.

Šiaurės rytų Bulgarijoje, greta Juodosios jūros esančioje Dobričo srityje, įsikūręs nuostabus miestas-kurortas BALČIKAS (Балчик). Tai trečias pagal svarbą jūrų uostas šalyje (po Varnos ir Burgaso). Balčikas tituluojamas kaip vienas gražiausių Bulgarijos miestų prie jūros, kerintis savo įstabia gamta ir svetingais vietiniais gyventojais. Prieš 2500 m. ant uolų įkurtas miestas yra ir vienas seniausių graikų kolonijų miestų, todėl čia esti turtingos praeities pėdsakų. Vienas svarbiausių tokios praeities liudijimų – 2007 m. archeologų atrasta gerai išsilaikiusi 280–260 m. pr. Kr. statyta Kibelei skirta šventykla. Stačiakampės formos šventykloje rastas edikulas su kolonomis, frontonais ir kapiteliais, ant kurių matomi dievo Helijo (saulės dievo) reljefiniai atvaizdai. Rasta ir skulptūra, vaizduojanti pačią Kibelę – kalnų ir urvų, sienų ir tvirtovių, gamtos bei laukinių gyvūnų (ypač bičių ir liūtų) deivę. Balčiko Kibelės šventykla – vienintelis šiai deivei skirtas statinys Rytų Balkanuose. Miesto svečiams patartina aplankyti ir Balčiko Botanikos sodą bei Rumunijos karalienės Marijos Edinburgietės rezidenciją. 1921 m. karalienės įsakymu Balčike buvo sukurtas prabangus kompleksas: jame Kretos labirinto pavyzdžiu sutvarkytas parkas, vasaros rezidencija, kurią sudaro 10 vilų bei nedideli rūmai, didingas Alacho sodas, kuriame yra sidabrinis šulinys, tūkstančiai egzotiškų augalų ir net sostas jūros pakrantėje, kad karalienė galėtų ramiai ir patogiai grožėtis nuostabiais saulėlydžiais. Karalienei patiko kryžiai ir antkapiai, todėl ji prašė jais puošti sodo teritoriją. Karalienės Marijos rezidenciją lankė daugelis Europos aristokratų ir menininkų. Pastatus supa nuostabusis Botanikos sodas – botanikos sodo kolekciją sudaro apie 600 unikalių augalų rūšių iš viso pasaulio. Įdomu tai, jog šiame sode karaliauja ne Bulgarijos auksu vadinamos rožės, o kaktusai. Karalienė svajojo savo idiliškoje priebėgoje auginti retas augalų rūšis, neįprastas natūraliam kraštovaizdžiui. Ypatingai atrodo viena didžiausių visuose Balkanuose esanti kaktusų alėja. Istorijos mėgėjams pravartu apsilankyti ir 1927 m. Balčike atidarytame istorijos muziejuje – jame esti daugybė eksponatų iš šiose apylinkėse vykdytų archeologinių kasinėjimų. Balčiko miestas užburia savo jaukumu ir ramybe – nuostabus rožių aromatas, mineralinio vandens šaltiniai, auksu žibantys krantai ir didinga Juodoji jūra pasiūlys savo prieglobstį kiekvienam.

Bulgarijos svečiams patartina aplankyti ir nepakartojamo grožio, legendomis apipintą KALIAKROS IŠKYŠULĮ (Нос Калиакра) – 2 km į Juodąją jūrą nutįsusį siaurą žemės ruožą. Visai netoli Balčiko miesto esantis iškyšulys negali palikti abejingų: jame miestus buvo įkūrę graikai ir romėnai, taigi iki šiol galima pasižvalgyti po išlikusius miestų griuvėsius. Be to, čia, ant 70 m aukščio uolų, nuo viduramžių stovi galinga Kaliakros tvirtovė, tiesa, dabar ji gerokai apgriuvusi ir nebeatstatyta. Beribis dangus, jūros purslai ir jūros mėlis – visa tai yra kerinti panorama, atsiverianti nuo uolų viršūnių. Vietiniai gyventojai didžiuodamiesi pasakoja, kad Kaliakros iškyšulys buvo ilgiausiai XVI a. Osmanų imperijai besipriešinanti Bulgarijos teritorijos vieta. Pasakojama, kad matydami, jog daugiau nebegalės atlaikyti turkų puolimo, tvirtovės gynėjai ne kapituliavo, o nuo uolų šoko į jūrą. Anot vienos legendos, apgulties metu 40 nuostabaus grožio vietinių mergelių, nenorėdamos atitekti užpuolikams, supynė savo plaukus į vieną didelę kasą ir, susikibusios už rankų, šoko į bangas. Mergelių garbei pagrindiniai tvirtovės vartai vadinami 40-ies mergelių vartais. Kaliakros sritis yra gamtinis ir archeologinis draustinis, užimantis daugiau nei 68 hektarus. Saulės spinduliuose skęstantis ir vėjų nugairintas Kaliakros iškyšulys – unikali vieta Juodosios jūros pakrantėje, kur laikas tarsi sustojęs.

bulgarija6Greta Balčiko yra ir žavioji ALBENA (Албена) – specialiai poilsiautojams sukurta gyvenvietė, esanti šiaurinėje Bulgarijos Rivjeros dalyje, apie 40 km nuo Varnos miesto, Bulgarijos pajūryje. Juodosios jūros kurortinis kompleksas yra vienas iš devynių Bulgarijos kurortų, gavusių „Mėlynosios vėliavos“ apdovanojimą už ekologiškai švarias pakrantes.

Kadaise, kai ši teritorija priklausė Romos imperijai, vietai nusakyti prigijo lotyniškas žodis albus, reiškiantis „baltas, skaistus“ – jau tada įspūdį darė akinamai balto smėlio paplūdimiai. Tokie jie esti ir dabar. Kurorte nėra nuolatinių gyventojų – visas dėmesys sutelktas į atvykusiųjų prie šiltos Juodosios jūros patogumui. Dėl šios priežasties visiškai šalia paplūdimio įrengta daugybė modernių, pakopinės struktūros viešbučių, kuriuose vienu metu gali tilpti apie 15 tūkst. poilsiautojų. Netoliese esančiuose kaimeliuose svetingi bulgarai noriai demonstruoja savo amatus, vyno gamybą, duonos kepimą, suvenyrus. Mėgstantys aktyvų poilsį, kurorte gali užsiimti vandens slidžių, banglenčių, parašiutų, parasparnių sportu; taip pat gali žaisti krepšinį, tinklinį, tenisą, nes čia gausu šiems žaidimams įrengtų aikštelių. Albena – tai krištolinė jūra, nuostabūs saulėlydžiai ir saulėtekiai, šilti vakarai paplūdimyje ir pramogos kiekvienam.

Dobričo srityje, 30 km į šiaurę nuo Varnos, tarp Auksinių Kopų ir Albenos kurortų, įsikūręs kurortinis miestelis KRANEVAS (Кранево). Kranevas džiugina poilsiautojus tvarkingais nameliais, prižiūrėtais sodais, žaliomis pievelėmis, auksu tviskančiais paplūdimiais ir skaidria jūra. Kranevas idealiai tinka vaikų ir jaunimo poilsiui. Miestelio srityje, prie Albenos kurorto, yra gražus gamtos rezervatas Baltata (резервата Балтата). Rezervatui priklausantis miškas dar vadinamas Batova gora (Батова гора), pagal greta jo bėgančios Batovos upės pavadinimą. Visoje Baltata rezervato srityje iškabinti informaciniai plakatai, padedantys turistams daugiau sužinoti apie augalų ir gyvūnų rūšis. Nemažai ten gyvenančių gyvūnų ir augančių augalų rūšių įtraukta į Bulgarijos Raudonąją knygą. Rezervatas yra saugomas, tačiau įėjimas į jį nėra ribojamas, taigi toks išsaugotos gamtos ir šiuolaikiškų turistinių poilsio vietų tandemas suteikia galimybę Kranevo lankytojams pasirinkti jiems labiausiai priimtiną poilsio formą.

Bulgarija – nuostabi Balkanų pusiasalio šalis, garsėjanti įspūdingu kultūriniu ir architektūriniu paveldu, auksu tviskančiais paplūdimiais, nuostabia jūra, gamta. Šalį kerta kelios kalnų grandinės su aukščiausia Balkanų pusiasalio viršūne, čia plyti neaprėpiami vynuogynai ir rožių laukai, natūrinį ūkį puoselėjantys vienuolynai. Miestai keri savo gilią senovę menančiais pastatais, taip pat – moderniais, šių dienų statiniais. Smėlėtų krantų ir visa apgaubusio rožių aromato šalis – Bulgarija.

Dalyvavimo sąlygos

Programa Christmas Wave 2017. Viena nakvynė “
66,00 EUR asmeniui 1-viečiame kambaryje;
52,00 EUR  asmeniui 2-viečiame arba 3-viečiame kambaryje;

Į kainą įskaičiuota:
1 nakvynė 3* viešbutyje;
1 pusryčiai, 1 pietūs, 1 vakarienė;
festivalio-konkurso dokumentų sutvarkymas, lietuvių grupės koordinatoriaus paslaugos;

Programa Christmas Wave 2017. Dvi nakvynės“
112,00 EUR asmeniui 1-viečiame kambaryje;
79,00 EUR   asmeniui 2-viečiame arba 3-viečiame kambaryje;

Į kainą įskaičiuota:
2 nakvynės 3* viešbutyje;
2 pusryčiai, 1 pietūs, 2 vakarienės;
festivalio-konkurso dokumentų sutvarkymas, lietuvių grupės koordinatoriaus paslaugos;

Papildomos išlaidos asmeniui:
kelionė į Jūrmalą ir atgal;
medicininių išlaidų draudimas užsienyje;
ekskursija Rygoje ir kitos pasirinktos pramogos;
festivalio dalyviams Dalyvio mokestis* (skaityti Pastabas žemiau);
asmeninės išlaidos.

Paraiškos
Dalyvio paraišką
pateikti el.paštu info@culturaltours.lt  iki 2015 m. lapkričio 6 d.;
pateikusiam DALYVIO PARAIŠKĄ kolektyvui/solistui išsiunčiamas KVIETIMAS DALYVAUTI FESTIVALYJE
Konkursinę paraišką pateikti  iki 2015 m. lapkričio 19 d. el.paštu info@culturaltours.lt;